- išmaningas
- išmanìngas, -a adj. (1) Š, NdŽ, BŽ27; M protingas, išmintingas, susipratęs, primanus, sumanus, gabus: Čičirka visų laikomas išmaningu žmogumi sp. Parvedžiau penktą; sakės išmanìnga JD964. Kur tu rasi tokį išmaningą, kaip anas! Trgn. Žmogus, kurs daug darbų arba vis (visa) išmano, tas išmanìngas J. Lengvos išmanos žmogus yra išmanìngas FT. Laiko nekurie skruzdėles už išmaningiausius palei žmogų sutvėrimus A1885,115. Reikia džiaugtis, kad jau nebestingame išmaningų žmonių, lydinčių budriomis akimis mūsų bendrinės kalbos pažangią kūrybą rš. Išmaningas mokytojas gali daug progų surasti mokinio kalbos jausmui stiprinti ir ugdyti GK1939,20. Tokių išmaningų žmonių kap jūs, dėde, reta Brt. Kad abu būtų išmanìngi, galėtų gyventi Srv. Pasirodė, kad ir jo pasiuntinys išmaningas automatininkas rš. Ano brolis daug išmaningesnis Vkš. Jų šeiminykas toks tamsus, neišmaningas Kp. Vyrus prie girnų statė tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg.
išmanìngai adv.: Skambinanti nagingai, išmaningai atsidavusi Db.
Dictionary of the Lithuanian Language.